Kredito istorija dažnai tampa svarbiu finansinio gyvenimo rodikliu tuomet, kai žmogus planuoja skolintis, refinansuoti turimus įsipareigojimus ar ieško palankesnių finansavimo sąlygų. Todėl klausimas, kaip pagerinti kredito istoriją, aktualus ne tik tiems, kurie jau yra susidūrę su vėlavimais. Tvarkingas finansinis elgesys kuriamas palaipsniui, todėl vienas laiku atliktas mokėjimas ankstesnių problemų akimirksniu nepanaikina. Daug svarbiau parodyti nuoseklumą ir sumažinti naujų vėlavimų riziką.
Pirmiausia verta susidaryti aiškų turimų įsipareigojimų vaizdą. Reikėtų peržiūrėti paskolas, lizingą, kredito korteles ir kitus mokėjimus, taip pat patikrinti, ar nėra nepadengtų ar pamirštų skolų. Jei įmokos vėluoja, svarbu spręsti problemą kuo anksčiau, o ne laukti, kol ji taps didesnė. Kredito vertinime reikšmę turi ne tik pati skolos suma, bet ir mokėjimų drausmė. Finansera taip pat nurodo, kad ankstesni įsipareigojimų vykdymo rezultatai gali turėti įtakos būsimo finansavimo vertinimui.
Kitas svarbus žingsnis – sumažinti nereikalingą finansinę naštą. Jei žmogus turi daug smulkių įsipareigojimų, verta įvertinti, ar jų mėnesinės įmokos nesudaro per didelės biudžeto dalies. Kartais finansinį stabilumą galima pagerinti ne nauja paskola, o atsisakius nebūtinų išlaidų ir nuosekliai mažinant turimus įsipareigojimus. Naujo kredito nereikėtų imti vien tam, kad būtų sukurta geresnė kredito istorija. Svarbiausia yra realiai gebėti vykdyti visas prisiimtas prievoles.
Taip pat naudinga susikurti paprastą mokėjimų sistemą. Automatiniai pavedimai, priminimai telefone ar vienas kalendorius visoms įmokoms gali sumažinti riziką pavėluoti dėl paprasčiausio neapsižiūrėjimo. Jei pajamos yra nereguliarios, verta įmokoms skirtus pinigus atsidėti iš karto, kai gaunamos pajamos. Kuo mažiau finansinis planas priklauso nuo atminties ar paskutinės dienos sprendimų, tuo lengviau išlaikyti tvarkingą mokėjimų istoriją. Tokie įpročiai svarbūs ne tik prieš paskolos paraišką, bet ir kasdieniame biudžete.
Galiausiai verta turėti realų finansinį rezervą ir neskubėti skolintis maksimalios įmanomos sumos. Net tvarkinga kredito istorija neapsaugo nuo netikėtų išlaidų, darbo pokyčių ar kitų gyvenimo aplinkybių. Todėl geresnė finansinė padėtis turėtų būti vertinama plačiau nei vien kredito ataskaita. Nuosekliai mokamos įmokos, kontroliuojamos išlaidos, mažėjanti skolų našta ir rezervas nenumatytiems atvejams ilgainiui sukuria daug tvirtesnį pagrindą būsimiems finansiniams sprendimams. Dar vienas naudingas žingsnis – periodiškai peržiūrėti savo finansinius įsipareigojimus, net jei šiuo metu viskas mokama laiku. Pasikeitus pajamoms ar išlaidoms, anksčiau patogus mokėjimų grafikas gali tapti sunkesnis. Jei pastebima, kad įmokos pradeda sudaryti per didelę biudžeto dalį, geriau reaguoti iš karto. Ankstyvas problemos pastebėjimas suteikia daugiau pasirinkimų nei situacija, kai jau susikaupia keli pradelsti mokėjimai. Taip pat verta vengti naujų kreditų vien dėl to, kad norima pagerinti ankstesnės istorijos įspūdį. Kredito istoriją labiausiai stiprina ne paskolų skaičius, o gebėjimas jas atsakingai vykdyti. Dar vienas praktiškas įprotis – kartą per mėnesį peržiūrėti visas įmokas ir jų datas. Tai leidžia pastebėti, jei finansinė našta didėja. Jei situacija keičiasi, geriau koreguoti biudžetą iš anksto, o ne laukti pirmojo vėlavimo. Jei anksčiau buvo vėlavimų, nereikėtų tikėtis greito rezultato. Finansinis patikimumas atkuriamas nuosekliais veiksmais, todėl svarbiausia išlaikyti drausmę ilgiau nei kelias savaites. Tai padeda matyti ilgalaikę tendenciją, o ne vien trumpą laikotarpį.