Depresija – tai psichikos sutrikimas, kuris pasižymi ilgalaikiu liūdesiu, beviltiškumo jausmu, motyvacijos stoka ir bendru gyvenimo džiaugsmo praradimu. Tai nėra tik laikinas liūdesys ar reakcija į gyvenimo sunkumus – depresija gali turėti gilias šaknis ir reikšmingą poveikį žmogaus emocinei, fizinei ir socialinei gerovei.
Pagrindiniai depresijos simptomai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie:
- Nuolatinis liūdesys arba tuštumos jausmas
- Intereso ar malonumo praradimas kasdienėje veikloje
- Energijos trūkumas, nuovargis net ir po poilsio
- Miego sutrikimai – nemiga arba pernelyg ilgas miegas
- Apatiškumas, nenoras bendrauti
- Valgymo įpročių pasikeitimai – svorio priaugimas arba netekimas
- Savigrauža, bevertiškumo ar kaltės jausmas
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą
Priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos priežastys gali būti labai įvairios ir susijusios su biologiniais, psichologiniais bei socialiniais veiksniais. Pagrindiniai rizikos veiksniai apima:
- Genetinį paveldimumą – jei šeimoje buvo depresijos atvejų
- Neurocheminius pokyčius smegenyse
- Ilgalaikį stresą ar traumuojančius įvykius
- Psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimo ar panikos sutrikimai, buvimą
- Socialinę izoliaciją ar vienišumą
- Fizines ligas – pvz., lėtinius skausmus, širdies ligas
Kaip diagnozuojama depresija?
Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas – psichologas arba psichiatras – remdamasis simptomų įvertinimu, pokalbiais su pacientu bei, kai kuriais atvejais, klausimynų ar testų pagalba. Svarbu atskirti depresiją nuo trumpalaikės emocinės reakcijos ar kitų psichikos sutrikimų.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei žmogus pastebi, kad simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, trukdo kasdieninei veiklai, darbui, santykiams ar kelia grėsmę gyvybei, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos. Anksčiau pradėtas gydymas padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų.
Depresijos gydymo būdai
Šiuolaikinė medicina siūlo kelias pagrindines depresijos gydymo kryptis:
Psichoterapija
Vienas iš veiksmingiausių metodų – kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios metu žmogus mokosi atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius. Taip pat naudojamos psichodinaminė, geštaltinė, interpersonalinė terapijos ir kiti metodai.
Vaistai (antidepresantai)
Kai kuriais atvejais skiriami vaistai – antidepresantai, kurie padeda atkurti smegenų cheminę pusiausvyrą. Jie vartojami tik gydytojo nurodymu, o poveikis dažniausiai pasireiškia po kelių savaičių.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas bei socialinis palaikymas yra esminiai veiksniai padedantys kovoti su depresija ir išlaikyti psichinę sveikatą.
Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?
Palaikymas ir supratimas yra labai svarbūs. Patartina:
- Būti kantriam ir neskubinti žmogaus
- Klausytis be vertinimo
- Skatinti kreiptis į specialistą
- Pasiūlyti pagalbą kasdienėje veikloje
- Palaikyti pozityvų, bet realistišką požiūrį
Išvada
Depresija yra rimtas, bet gydomas sutrikimas. Svarbiausia – neignoruoti simptomų, ieškoti pagalbos ir kalbėti apie tai atvirai. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Nereikia bijoti ieškoti pagalbos – psichinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.