Sodo šilauogės vasarnamiuose vis dar yra smalsumas, tačiau patyrę sodininkai jau rado požiūrį į tai. Kaprizingas laukinis šykštus derliaus, bet kasmet auga norinčių pasivaišinti sveika ir skania uoga iš krūmo. Pateikiame jums geriausių mėlynių veislių aprašymą ir nuotraukas – pagal patyrusių sodininkų atsiliepimus.
Veisimo darbe naudojamos 3 perspektyvios rūšys:
- paprastoji šilauogė (pelkė), paplitusi Sibire ir iki 1 metro aukščio;
- mėlynių angustifoliaaugantis Šiaurės Amerikos rytuose ir pasižymintis rekordiniu žiemos atsparumu bei 0,5 – 0,7 metro aukščio;
- mėlynių amerikietiško ūgio (iki 2,5 metro), pasižymi dideliu ir reguliariu derliumi.
Mėlynės vertinamos dėl maistinių ir gydomųjų savybių. Uogos sunoksta vasaros pabaigoje, o tai leidžia pratęsti šviežių vitaminų šaltinių naudojimą. Uogakrūmis labai dekoratyvus tiek žydėjimo laikotarpiu, išmargintas baltais varpeliais, tiek rudenį raustančiais lapais. Dažnai vasarotojai mėlynes sodina gėlių kompozicijose su rododendrais ir spygliuočiais.
Mėlynės neduoda didelio derliaus: nereikėtų skaičiuoti daugiau nei 2–4 kg vienam krūmui. Jis sodinamas delikatesui ir šviežiam vartojimui. Veislės daigai pradeda derėti vėlai: 4-5 metus. Pagal nokimo laiką skiriamos ankstyvosios, vidurinės ir vėlyvosios šilauogių veislės. Maskvos regiono sąlygomis patartina auginti ankstyvo ir vidutinio sunokimo mėlynių veisles, kurios turi laiko prinokti ir duoda 100 ar 80% derliaus. Mėlynės yra savaime derlingos, tačiau bendras kelių veislių sodinimas žymiai padidina krūmų produktyvumą.
Geriausių mėlynių veislių Pasirinkimas
Mėlynių auginimo ypatybės
Natūralioje buveinėje mėlynės auga didelio rūgštingumo durpiniuose dirvožemiuose. Pradedančius sodininkus gąsdina „neįpratę“ kultūros reikalavimai dirvožemiui ir priežiūrai. Kad krūmai duotų gerą augimą ir didelį derlių, rekomenduojama sudaryti šias sąlygas:
- vieta yra gerai apšviesta – net ir daliniame pavėsyje derlius smarkiai sumažėja;
- apsauga nuo vėjo;
- dirvožemio rūgštingumas 4 – 5 vienetai: metinis rūgštinimas ir koloidinės sieros įvedimas;
- lengvas purus dirvožemis, turintis gerą oro pralaidumą;
- reguliarus drėkinimas – neleiskite viršutiniam sluoksniui išdžiūti;
- žemė po krūmu mulčiuojama pjuvenomis, žieve, medžio drožlėmis ar spygliuočių kraiku;
- rūgščių mineralinių trąšų naudojimas.
Rūgštinimo poreikį lemia dirvožemio tirpalo pH rezultatas. Į sodinimo duobę dedama tik rūgščių durpių. Nereikėtų kurti dirbtinės pelkės, nes šaknims reikia nuolatinės prieigos prie gryno oro. Sunkiose molingose dirvose ir periodinio potvynio sąlygomis šilauogės neaugs.
Mėlynių krūmai auga lėtai, tęsiasi visos fenofazės, ypač pailgėjęs žydėjimas ir netolygus uogų nokimas. Vaisinius krūmus smarkiai nugraužia kurkliai, o žiemą ūglius puola kiškiai, todėl reikalingos apsaugos priemonės: tinklai nuo paukščių ir pastogė nuo kiškių su eglišakėmis.
Suaugusius vaisinius mėlynių krūmus reikia genėti kasmet. Procedūra atliekama nuo 6 metų, pašalinant visus senus ūglius ir išlaisvinant apatinę dalį. Palikite 3–5 storus sveikus vienmečius ūglius. Jauniems sodinukams ir regionuose, kur dažnai žiemoja mažai sniego, reikia uždengti eglių šakomis arba agropluoštu.
Renkantis sodinamąją medžiagą, pirmenybė turėtų būti teikiama vienerių metų sodinukams su uždara šaknų sistema. Sodinant, išėmus iš vazono šaknys ištiesinamos, kad ateityje nenutrūktų sveiko augalo augimas. Mėlynės gerai toleruoja persodinimą bet kuriame amžiuje.
Linkime gero derliaus!