Poslinkis yra gynybos mechanizmas, kurio metu asmuo perkelia neigiamus jausmus iš vieno asmens ar daikto į kitą. Pavyzdžiui, žmogus, kuris pyksta ant savo viršininko, savo pyktį gali „išlieti“ ant šeimos nario šaukdamas ant jo.

Amerikos psichologų asociacija (APA) teigia, kad žmonės nesąmoningai naudoja gynybos mechanizmus, kad užkirstų kelią neigiamoms mintims ir emocijoms arba jas išlaisvintų. Nors šis procesas gali būti naudingas asmens emocinei būklei, jis gali sukelti santykių problemų, jei tai vyksta dažnai.
Šiame straipsnyje aptariama psichoanalitinė poslinkio teorija, apžvelgiama jos istorija, kai kurie pavyzdžiai ir kt.
Apžvalga
Pagal APA, perkėlimas yra neigiamų jausmų perkėlimas iš vieno asmens ar daikto į kitą.
Teorija teigia, kad žmogus susidoroja su įtampa ar nerimu, susijusiu su neigiamais jausmais, tokiais kaip baimė ar pyktis, paleisdamas juos į nekeliantį tikslą.
Pavyzdžiui, jei žmogus patiria neigiamų emocijų dėl to, kad viršininkas ant jo šaukia, jis šias emocijas gali perduoti kam nors kitam, pavyzdžiui, savo šeimos nariui ar namų ūkio daiktui.
Asmuo gali jaustis taip, lyg negali susidurti su savo viršininku, bijodamas prarasti darbą. Dėl to jie gali išlieti savo pyktį ant mažiau grėsmingo asmens, pavyzdžiui, savo partnerio ar namų draugo.
Kadangi poslinkis yra nesąmoningas gynybos mechanizmas, žmogus gali nesuvokti, kad tai daro.
Istorija
Sigmundas Freudas buvo austrų neurologas, XX amžiaus pradžioje sukūręs psichoanalizę.
Anot APA, psichoanalizė yra emocijų ir elgesio teorijų rinkinys, pagrįstas idėja, kad psichiniai procesai yra nesąmoningi. APA sako, kad terminas „nesąmoningas“ reiškia proto procesus, kurių žmogus nežino.
Freudas savo darbe aptarė skirtingus gynybos mechanizmus. Šie nesąmoningi psichologiniai procesai padeda apsaugoti žmogų nuo nepageidaujamų jausmų ar nepriimtinų minčių.
Vėliau jo dukra Anna Freud
Kiti tyrėjai visus metus ir toliau pridėjo naujų gynybos mechanizmų, įskaitant perkėlimą.
Kokios yra perkėlimo pasekmės?
Apsaugos mechanizmai, tokie kaip poslinkis, nėra savaime blogi. Pavyzdžiui, poslinkis gali leisti asmeniui išreikšti save ir sumažinti stresą, net jei jis nukreipia jį į netinkamą tikslą.
Šis mechanizmas leidžia žmogui apdoroti stresą ir nerimą būdais, kurie yra mažiau grėsmingi ir labiau socialiai priimtini nei susidūrimas su problema akis į akį, pavyzdžiui, šaukiant savo viršininkui.
Nors perkėlimas gali atlikti teigiamą asmens funkciją, jis taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių, kurios gali turėti įtakos asmens gyvenimui ir santykiams.
Poslinkis taip pat gali būti žalingo ir nesveiko ciklo dalis.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi neigiamos patirties darbe, grįžęs namo jis gali šaukti ant partnerio dėl nedidelės klaidos.
Toks elgesys gali supykdyti ir nusivilti jų partnerį, o šias emocijas jie gali išlaisvinti šaukdami ant savo vaiko. Vaikas į jaučiamą pyktį ir bejėgiškumą gali reaguoti tyčiodamasis iš kitų vaikų mokykloje.
Poslinkio poveikis
Perkėlimas gali turėti įvairių padarinių tiek individualiu, tiek pasauliniu mastu. Štai kai kurių pasekmių, kurios gali kilti dėl perkėlimo, pavyzdžiai:
- Santykių problemos: Asmeniui, kuris savo pyktį, susijusį su darbu, visada išstumia ant kitų, gali kilti sunkumų užmezgant ilgalaikius santykius. Nukreipdami savo agresiją ir nusivylimą į draugus ir šeimą, jie gali juos atstumti.
-
Problemos, susijusios su piktnaudžiavimu medžiagomis ir priklausomybe: A
2017 metų tyrimas , žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, surinko aukštesnius balus pagal „nesubrendusių gynybos mechanizmų“, pvz., pasislinkimo, balus, nei tie, kurie šios būklės neturi. Autoriai pažymi, kad šių apsaugos mechanizmų sprendimas žmonėms, turintiems alkoholio vartojimo sutrikimų, gali padėti gydyti. - Prietarai: Perkėlimas gali priversti žmogų perkelti pyktį, kilusį dėl vieno dalyko, į konkrečią žmonių grupę. Pavyzdžiui, jei žmogui sunku susirasti naują darbą po atleidimo, jis gali pradėti kaltinti imigrantus dėl darbo trūkumo.
- Gelbėjimo ožiai: Panašiai kaip minėtame pavyzdyje, perkėlimas gali padėti paaiškinti, kodėl žmonės kartais dėl didelio masto ekonominių ar socialinių problemų kaltina kitus. Tai taip pat gali atsitikti nedideliu mastu kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, žmogui gali būti sunku važiuoti į darbą ir atgal prieš grįždamas į netvarkingus namus. Tada jie gali kaltinti savo partnerį ar namų draugą dėl netvarkos, net jei ją sukėlė kažkas ar kažkas kitas.
Kreiptis pagalbos dėl priklausomybės gali atrodyti bauginanti ar net baisu, tačiau pagalbą gali suteikti kelios organizacijos. Jei manote, kad jums ar jūsų artimam žmogui atsiranda priklausomybės požymių, galite kreiptis į šias organizacijas, kad gautumėte neatidėliotinos pagalbos ir patarimo:
-
Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir psichikos sveikatos paslaugų administracija (SAMHSA): 800-662-4357 (TTY: 800-487-4889)
-
Nacionalinė savižudybių prevencijos linija: 800-273-8255
Ar žmogus gali atpažinti ir užkirsti kelią persikėlimui?
Žmogui gali būti sunku nustatyti poslinkį savyje. Tačiau kiekvienas, kuris suvokia, kad į ką nors ar ką nors reaguoja emociškai, gali pradėti klausdamas savęs, ar jo reakcija yra proporcinga ją sukėlusiam įvykiui.
Pavyzdžiui, jei žmogus šaukia ant padavėjo, kad jis atnešė netinkamą patiekalą, jis gali išstumti pyktį iš kito įvykio. Jei jie analizuoja situaciją, jie gali suprasti, kad jų pyktis kilo dėl to, kas įvyko kitur anksčiau tą dieną.
Kai kurie kiti metodai gali padėti išvengti poslinkio arba jį sumažinti. Asmuo gali pabandyti:
- Laikyti dienoraštį: Dienoraštis gali padėti žmogui analizuoti savo elgesį ir emocijas bei išlaikyti tam tikrą atstumą nuo situacijos. Tai taip pat gali leisti jiems privačiai išlieti bet kokius neigiamus jausmus.
- Medituoja: Meditacija ir kitos dėmesingos praktikos, tokios kaip joga, gali padėti, nes leidžia žmogui atsiminti savo jausmus ir veiksmus.
-
Mankštinantis:
Tyrimas teigia, kad reguliari mankšta gali sumažinti stresą ir padidinti emocinį atsparumą.
Kiti gynybos mechanizmai
Po to, kai Anna Freud nustatė gynybos mechanizmus ir išsiplėtė, kas tai yra, mokslininkai bėgant metams toliau papildė tipų sąrašą.
Nors kiekvienas tipas yra skirtingas, visi gynybos mechanizmai suteikia žmogui būdų susidoroti su sunkiomis emocijomis. Jie gali padėti žmogui išvengti nemalonių minčių, tokių kaip sielvartas ir kaltė.
Galima patirti
Gynybos mechanizmas | Apibrėžimas | Pavyzdys |
---|---|---|
Vengimas | Nepatogių minčių ar jausmų atmetimas, atsiribojus nuo su jais susijusių žmonių, vietų ar situacijų. | Žmogus, patyręs trauminę automobilio avariją, pradeda vengti vairuoti. |
Neigimas | Ir toliau elgdamiesi, kurie gali būti žalingi, atmetant realias situacijos pasekmes. | Kažkas ir toliau perka brangius dizainerių drabužius, nepaisant didelių finansinių skolų. |
Humoras | Sumažinti, priešintis arba slėpti neigiamas emocijas, kurios gali kilti dėl situacijos, juokaujant apie tai. | Asmuo pasakoja juokingą istoriją apie ką nors panegirikos metu. |
Projekcija | Savo elgesio ir trūkumų priskyrimas kitam. | Asmuo, kuris yra slapta neištikimas savo sutuoktiniui, kaltina savo sutuoktinį tokiu pat elgesiu. |
Regresija | Grįžimas prie elgesio iš ankstesnio gyvenimo etapo. | Vaikas po trauminio įvykio pradeda šlapinti lovą, nors jau išaugo iš tokio elgesio. |
Racionalizavimas | Savo elgesio pateisinimas bandant pateikti racionalų paaiškinimą. | Pavogęs pinigus žmogus teisinasi, kad jiems jų reikėjo labiau nei tam, iš kurio pavogė. |
Asmuo gali žinoti, kad naudojasi šiais gynybos mechanizmais, arba nežinoti.
Sužinokite daugiau apie gynybos mechanizmus psichologijoje.
Pagalbos dėl perkėlimo gavimas
Kai žmogus tampa pernelyg priklausomas nuo poslinkio ar bet kokio kito gynybos mechanizmo, kad galėtų susidoroti su savo stresu ir emocijomis, tai gali tapti problemišku jo elgesiu.
Terapeutas gali padėti žmogui atpažinti poslinkį savo elgesyje ir darbe…