Fobija yra nerimo sutrikimo tipas, dėl kurio asmuo patiria ekstremalią, neracionalią baimę dėl situacijos, gyvos būtybės, vietos ar objekto.
Kai žmogus turi fobiją, jis dažnai formuoja savo gyvenimą, kad išvengtų to, ką laiko pavojingu. Įsivaizduojama grėsmė yra didesnė už bet kokią realią grėsmę, kurią kelia teroro priežastis.
Fobijos yra diagnozuojami psichikos sutrikimai.
Susidūręs su savo fobijos šaltiniu, žmogus patirs stiprų kančią. Tai gali neleisti jiems normaliai funkcionuoti ir kartais sukelti panikos priepuolius.
Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 19 milijonų žmonių turi fobijų.
Kas yra fobija?
Fobija yra perdėta ir neracionali baimė.
Sąvoka „fobija“ dažnai vartojama kalbant apie baimę dėl vieno konkretaus sukėlėjo. Tačiau yra trys fobijų tipai, kuriuos pripažįsta Amerikos psichiatrų asociacija (APA). Jie apima:
Specifinė fobija: Tai intensyvi, neracionali konkretaus trigerio baimė.
Socialinė fobija arba socialinis nerimas: Tai gili baimė būti viešai pažemintam ir būti išskirtam ar pasmerktam kitų socialinėje situacijoje. Didelių socialinių susibūrimų idėja kelia siaubą tiems, kurie kenčia nuo socialinio nerimo. Tai ne tas pats, kas drovumas.
Agorafobija: Tai baimė situacijų, iš kurių būtų sunku ištrūkti, jei žmogus patirtų didžiulę paniką, pavyzdžiui, atsidūręs lifte ar būdamas ne namuose. Paprastai tai klaidingai suprantama kaip atvirų erdvių baimė, bet taip pat gali būti taikoma uždarymui mažoje erdvėje, pavyzdžiui, lifte arba viešajame transporte. Agorafobija sergantiems žmonėms padidėja panikos sutrikimo rizika.
Konkrečios fobijos žinomos kaip paprastos fobijos, nes jos gali būti susietos su identifikuojama priežastimi, kuri gali būti nedažna kasdieniame žmogaus gyvenime, pavyzdžiui, gyvatės. Todėl tikėtina, kad tai neturės reikšmingos įtakos kasdieniam gyvenimui.
Socialinis nerimas ir agorafobija yra žinomi kaip sudėtingos fobijos, nes jų sukėlėjai yra mažiau atpažįstami. Žmonėms, turintiems sudėtingų fobijų, taip pat gali būti sunkiau išvengti provokuojančių veiksnių, tokių kaip išeiti iš namų ar būti didelėje minioje.
Fobija tampa diagnozuojama, kai žmogus pradeda organizuoti savo gyvenimą taip, kad išvengtų savo baimės priežasties. Ji yra sunkesnė nei įprasta baimės reakcija. Žmonės, turintys fobiją, turi didžiulį poreikį vengti visko, kas sukelia jų nerimą.
Simptomai
Asmuo, turintis fobiją, patirs šiuos simptomus. Jie būdingi daugeliui fobijų:
- nekontroliuojamo nerimo pojūtis, kai susiduria su baimės šaltiniu
- jausmas, kad tos baimės šaltinio reikia vengti bet kokia kaina
- negali tinkamai veikti, kai veikia gaidukas
- pripažinimas, kad baimė yra neracionali, nepagrįsta ir perdėta, kartu su nesugebėjimu kontroliuoti jausmų
Asmuo gali patirti paniką ir stiprų nerimą, kai susiduria su savo fobijos objektu. Fizinis šių pojūčių poveikis gali būti:
- prakaitavimas
- nenormalus kvėpavimas
- pagreitėjęs širdies plakimas
- drebėdamas
- karščio pylimas ar šaltkrėtis
- dusimo pojūtis
- krūtinės skausmas ar spaudimas
- drugeliai skrandyje
- smeigtukai ir adatos
- sausa burna
- sumišimas ir dezorientacija
- pykinimas
- galvos svaigimas
- galvos skausmas
Nerimo jausmas gali atsirasti tiesiog galvojant apie fobijos objektą. Jaunesniems vaikams tėvai gali pastebėti, kad jie verkia, tampa labai kieti arba bando pasislėpti už tėvų kojų ar daikto. Jie taip pat gali sukelti pykčio priepuolius, kad parodytų savo kančią.
Sudėtingos fobijos
Sudėtinga fobija daug labiau paveiks žmogaus gerovę nei specifinė fobija.
Pavyzdžiui, tie, kurie patiria agorafobiją, taip pat gali turėti daugybę kitų susijusių fobijų. Tai gali būti monofobija arba baimė likti vienam ir klaustrofobija – baimė jaustis įstrigusiam uždaroje erdvėje.
Sunkiais atvejais agorafobija sergantis asmuo retai palieka savo namus.
Tipai
The
- Klaustrofobija: Baimė būti siaurose, uždarose erdvėse
- Aerofobija: Baimė skristi
- Arachnofobija: Vorų baimė
- Vairavimo fobija: Baimė vairuoti automobilį
- Emetofobija: Baimė vemti
- Eritrofobija: Baimė raudonuoti
- Hipochondrija: Baimė susirgti
- Zoofobija: Gyvūnų baimė
- Akvafobija: Vandens baimė
- Akrofobija: Aukščio baimė
-
Kraujo, traumų ir injekcijų (BII) fobija: Baimė
sužalojimai su krauju - Eskalafobija: Eskalatorių baimė
- Tunelio fobija: Tunelių baimė
Tai toli gražu ne vienintelės specifinės fobijos. Žmonėms gali išsivystyti beveik bet ko fobija. Be to, keičiantis visuomenei, keičiasi ir galimų fobijų sąrašas. Pavyzdžiui, nomofobija yra baimė būti be mobiliojo telefono ar kompiuterio.
Kaip aprašyta viename dokumente, tai yra „patologinė baimė likti be ryšio su technologijomis“.
Priežastys
Neįprasta, kad fobija prasideda sulaukus 30 metų ir dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, paauglystėje ar ankstyvoje pilnametystėje.
Juos gali sukelti įtempta patirtis, bauginantis įvykis arba vienas iš tėvų ar šeimos narių, turinčių fobiją, kurios vaikas gali „išmokti“.
Specifinės fobijos
Paprastai jie išsivysto iki 4–8 metų amžiaus. Kai kuriais atvejais tai gali būti trauminės ankstyvos patirties rezultatas. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti klaustrofobija, kuri ilgainiui išsivysto po to, kai jaunesnis vaikas patiria nemalonią patirtį uždaroje erdvėje.
Fobijas, kurios prasideda vaikystėje, taip pat gali sukelti šeimos nario fobijos liudininkai. Pavyzdžiui, vaikas, kurio motina serga arachnofobija, turi daug didesnę tikimybę susirgti tokia pačia fobija.
Sudėtingos fobijos
Norint tiksliai patvirtinti, kodėl žmogui išsivysto agorafobija ar socialinis nerimas, reikia atlikti daugiau tyrimų. Šiuo metu mokslininkai mano, kad sudėtingas fobijas sukelia gyvenimo patirties, smegenų chemijos ir genetikos derinys.
Jie taip pat gali būti ankstyvųjų žmonių įpročių aidas, likęs iš tų laikų, kai atviros erdvės ir nežinomi žmonės paprastai kėlė daug didesnę grėsmę asmeniniam saugumui nei šiandieniniame pasaulyje.
Kaip smegenys veikia fobijos metu
Kai kurios smegenų sritys saugo ir primena pavojingus ar potencialiai mirtinus įvykius.
Jei žmogus vėliau gyvenime susiduria su panašiu įvykiu, tos smegenų sritys atkuria įtemptą atmintį, kartais daugiau nei vieną kartą. Dėl to kūnas patiria tą pačią reakciją.
Sergant fobija, tos smegenų sritys, kurios susiduria su baime ir stresu, ir toliau netinkamai atkuria bauginantį įvykį.
Mokslininkai išsiaiškino, kad fobijos yra
Gydymas
Fobijos yra labai pagydomos, o jas turintys žmonės beveik visada žino apie savo sutrikimą. Tai labai padeda diagnozuoti.
Pokalbis su psichologu ar psichiatru yra naudingas pirmasis žingsnis gydant jau nustatytą fobiją.
Jei fobija nesukelia rimtų problemų, dauguma žmonių mano, kad paprasčiausiai vengiant baimės šaltinio, jie padeda išlaikyti kontrolę. Daugelis žmonių, turinčių specifinių fobijų, nesikreips į gydymą, nes šios baimės dažnai yra įveikiamos.
Neįmanoma išvengti kai kurių fobijų sukėlėjų, kaip dažnai būna sudėtingų fobijų atveju. Tokiais atvejais pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti pirmasis žingsnis sveikstant.
Daugumą fobijų galima išgydyti tinkamai gydant. Nėra vieno gydymo, kuris tiktų kiekvienam fobiją turinčiam žmogui. Gydymas turi būti pritaikytas asmeniui, kad jis veiktų.
Gydytojas, psichiatras ar psichologas gali rekomenduoti elgesio terapiją, vaistus arba jų derinį. Terapija siekiama sumažinti baimės ir nerimo simptomus ir padėti žmonėms valdyti savo reakcijas į savo fobijos objektą.
Vaistai
Šie vaistai yra veiksmingi gydant fobijas.
Beta blokatoriai
Tai gali padėti sumažinti fizinius nerimo požymius, kurie gali lydėti fobiją.
Šalutinis poveikis gali būti skrandžio sutrikimas, nuovargis, nemiga ir šalti pirštai.
Antidepresantai
Serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) dažniausiai skiriami žmonėms, turintiems fobijų. Jie veikia serotonino kiekį smegenyse, o tai gali pagerinti nuotaiką.
SSRI iš pradžių gali sukelti pykinimą, miego sutrikimus ir galvos skausmą.
Jei SSRI neveikia, gydytojas gali skirti monoaminooksidazės…