Socialinės žiniasklaidos naudojimas gali sukelti prastos kokybės miegą ir pakenkti psichinei sveikatai. Jis siejamas su depresija, nerimu ir žema savigarba.
Daugelis žmonių šiuolaikiniame pasaulyje gyvena su savo išmaniaisiais telefonais kaip virtualiais palydovais. Šiuose įrenginiuose naudojami elektroniniai socialinės žiniasklaidos tinklai, kurie įspėja vartotojus apie naujienas apie draugus, mėgstamas įžymybes ir pasaulinius įvykius. Socialinė žiniasklaida tapo tvirtai integruota į daugelio žmonių kasdienį gyvenimą. Pew tyrimų centro duomenimis, dabar 72% žmonių Jungtinėse Valstijose naudojasi socialine žiniasklaida.
Iš esmės socialinė žiniasklaida yra galinga komunikacijos priemonė, pakeitusi asmenų tarpusavio bendravimą. Tai pagreitina žmonių keitimąsi informacija, mintimis ir idėjomis virtualiuose tinkluose ir dalijasi jais. Tačiau socialinė žiniasklaida turi ir minusų. Kai kurie įrodymai rodo, kad jo naudojimas, ypač per didelis jo vartojimas, gali įvairiais būdais neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Skaitykite toliau, kad sužinotumėte daugiau apie socialinės žiniasklaidos ir psichinės sveikatos sąsajas, įskaitant teigiamą ir neigiamą poveikį, kurį šis įrankis gali turėti asmenims.
Kodėl socialinė žiniasklaida veikia psichinę sveikatą
Socialinė žiniasklaida siejama su depresija, nerimu ir izoliacijos jausmu, ypač tarp sunkių vartotojų.
2015 m. „Common Sense“ tyrimas parodė, kad paaugliai internete gali praleisti net 9 valandas per dieną. Daugelis šių asmenų yra susirūpinę, kad per daug laiko praleidžia naršydami socialiniuose tinkluose. Ši susirūpinimo banga rodo, kad socialinė žiniasklaida gali turėti įtakos jos vartotojų psichinei sveikatai.
2017 m. Kanadoje atliktas tyrimas patvirtino šią išvadą. Jie pažymėjo, kad studentai, kurie naudojasi socialine žiniasklaida daugiau nei 2 valandas per dieną, daug labiau linkę vertinti savo psichinę sveikatą kaip gerą arba prastą nei atsitiktiniai vartotojai.
A
Be neigiamo poveikio miegui, socialinė žiniasklaida gali sukelti psichikos sveikatos problemas, nes žmonės susiduria su elektroninėmis patyčiomis. 2020 m. apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 6000 10–18 metų amžiaus asmenų, mokslininkai nustatė, kad maždaug pusė jų patyrė patyčias internete.
Vienas iš socialinės žiniasklaidos platformų minusų yra tai, kad jos suteikia asmenims galimybę pradėti arba skleisti žalingus gandus ir vartoti įžeidžiančius žodžius, kurie gali palikti žmonėms ilgalaikius emocinius randus.
Statistika
Socialinė žiniasklaida susilaukė daug kritikos, nes daugelis pranešimų sieja jos naudojimą su rimtomis pasekmėmis.
Nacionalinės apklausos ir gyventojų tyrimai rodo, kad socialinės žiniasklaidos pasaulis gali turėti pražūtingų padarinių vartotojų psichinei sveikatai. Vien JAV tyrimo rezultatai rodo, kad 2009–2017 m. paauglių bandymų nusižudyti padaugėjo 25 proc.
Nors socialinė žiniasklaida gali nevaidinti vaidmens kiekvienu iš šių atvejų, laikas koreliuoja su didėjančiu šių platformų naudojimu. 2021 m. atliktas tyrimas patvirtina šį poveikį. Tyrėjai pranešė, kad nors naudojimasis socialine žiniasklaida turėjo minimalų poveikį berniukų savižudybės rizikai, mergaitės, kurios kasdien naudojosi socialine žiniasklaida bent 2 valandas nuo 13 metų amžiaus, turėjo didesnę klinikinę savižudybės riziką suaugus.
Be to, gyventojų skaičiumi pagrįsto tyrimo rezultatai rodo, kad JAV pablogėjo psichinė sveikata, o 37% padidėja paauglių depresijos epizodų tikimybė.
A
Savižudybių prevencija
Jei pažįstate asmenį, kuriam gresia tiesioginis savęs žalojimas, savižudybė ar kito žmogaus įskaudinimas:
- Užduokite sunkų klausimą: „Ar svarstote apie savižudybę?
- Klausykite žmogaus be sprendimo.
- Skambinkite 911 arba vietiniu pagalbos numeriu arba rašykite TALK numeriu 741741, kad susisiektumėte su apmokytu krizių patarėju.
- Likite su asmeniu, kol atvyks profesionali pagalba.
- Pabandykite pašalinti visus ginklus, vaistus ar kitus potencialiai kenksmingus daiktus.
Jei jums ar jūsų pažįstamam žmogui kyla minčių apie savižudybę, gali padėti prevencijos karštoji linija. Savižudybių ir krizių pagalbos linija 988 veikia 24 valandas per parą numeriu 988. Krizės metu neprigirdintys žmonės gali naudotis pageidaujama perdavimo paslauga arba skambinti 711, tada 988.
Spustelėkite čia, jei norite gauti daugiau nuorodų ir vietinių išteklių.
Neigiamas poveikis sveikatai
Socialinė žiniasklaida gali sukelti netinkamumo jausmą. Žmonės gali jaustis taip, lyg jų gyvenimas ar išvaizda nepalyginama su kitų socialiniuose tinkluose, o tai sukelia pavydo ir nepasitenkinimo jausmą.
2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas didina, o ne mažina vienatvės jausmą. Taip pat pranešama, kad sumažinus naudojimąsi socialine žiniasklaida žmonės jaučiasi mažiau vieniši ir izoliuoti bei pagerina jų savijautą.
Be to, socialinė žiniasklaida gali palengvinti elektronines patyčias ir sukurti nesveiką egocentriškumą bei atitolimą nuo draugų ir šeimos narių.
Teigiamas poveikis
Nepaisant trūkumų, socialinė žiniasklaida išlieka veiksminga priemone sujungti bendruomenes ir asmenis visame pasaulyje.
Socialinės žiniasklaidos tinklai tarp mažų žmonių grupių yra naudingi daugeliui. Socialiniuose tinkluose jaunuoliai, kurie kovoja su socialiniais įgūdžiais ir nerimu, gali išreikšti save ir bendrauti. Tai gali būti ypač naudinga marginalizuotoms grupėms, pvz., LGBTQIA+ bendruomenėms, nes tai leidžia žmonėms susitikti ir bendrauti su kitais panašiai mąstančiais asmenimis.
Socialinė žiniasklaida taip pat yra platforma, suteikianti balsą bebalsiams. Pavyzdžiui, žmonės, patyrę smurtą ir prievartą, gali naudotis bendruomenėmis, tokiomis kaip #MeToo bendruomenė, kad išreikštų savo nuomonę, pakalbėtų apie tai, su kuo jie susiduria, ir surastų paramą.
Socialinė žiniasklaida taip pat gali šviesti ir informuoti bei suteikti kūrybiškumo ir saviraiškos išeitį.
Susietos sąlygos
Nereguliuojama socialinė žiniasklaida sukelia nuolatinę baimę praleisti, kurią daugelis vadina FOMO. Žmonės gali jaustis taip, lyg kiti linksmintųsi nei jie, o tai gali turėti įtakos savigarbai ir sukelti psichinės sveikatos problemų.
Asmenys gali priverstinai tikrinti savo telefonus už miegą arba pasirinkti socialinę žiniasklaidą, o ne asmeninius santykius ar susitikimus.
Be to, teikiant pirmenybę socialinės žiniasklaidos tinklams, o ne fizinei ir socialinei sąveikai, padidėja nuotaikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, tikimybė.
Poveikių valdymas
Asmuo gali teigiamai naudoti socialinę žiniasklaidą:
- išmaniojo telefono duomenų ryšio išjungimas tam tikru paros metu, pvz., vairuojant, darbe ar susitikimuose
- išjungti duomenų ryšį leidžiant laiką su draugais ir šeima
- paliekant išmanųjį telefoną nepasiekiamoje vietoje miegant
- pranešimų išjungimas, kad būtų lengviau atsispirti blaškantiems pyptelėjimams ar vibracijai
- apriboti socialinės žiniasklaidos naudojimą kompiuteriu, o ne išmaniuoju telefonu
Neigiamo poveikio prevencija
Žmonės gali padėti sau išvengti kai kurių neigiamų socialinės žiniasklaidos padarinių, apribodami naudojimą iki 30 minučių per dieną, savo ruožtu sumažindami FOMO ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
Labiau suvokdamas, kiek laiko praleidžia socialinėje žiniasklaidoje, žmogus gali pastebėti, kad pagerėjo bendra nuotaika, susikaupimas ir bendra psichinė sveikata.
Santrauka
Socialinė žiniasklaida suteikia vartotojams greitą elektroninio ryšio ir turinio dalijimosi priemonę.
Nors jis turi įvairių teigiamų padarinių, jis gali neigiamai paveikti vartotojų psichinę sveikatą.
Apribojus naudojimąsi socialine žiniasklaida iki 30 minučių per dieną, galima sumažinti FOMO ir, savo ruožtu, palengvinti vienatvę, nerimą, depresiją ir miego problemas, susijusias su pernelyg dideliu socialinės žiniasklaidos naudojimu.