Žarnyno judėjimas skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Žmonės gali tuštintis kelis kartus per savaitę arba kelis kartus per dieną. Staigus tuštinimosi dažnio pokytis gali atsirasti dėl streso, dietos ar fizinio krūvio pasikeitimo arba pagrindinės ligos.

Jei tuštinimasis normalizuojasi per kelias dienas, tai neturėtų kelti nerimo. Tačiau nuolatinis tuštinimasis daug didesnis nei įprastai gali reikšti pagrindinę sveikatos būklę, kurią gali prireikti gydyti.

Šiame straipsnyje aprašomos devynios galimos priežastys, dėl kurių reikia dažniau tuštintis. Taip pat pateikiama informacija apie gydymo galimybes ir kada kreiptis į gydytoją dėl virškinimo trakto diskomforto.

Priežastys

Tuščias tualeto ritinys, nes kažkas per daug kakodavoPasidalinkite Pinterest
Mitybos pokyčiai ir alkoholio vartojimas gali turėti įtakos žmogaus žarnyno judėjimui.

Žemiau pateikiamos kelios galimos priežastys, kodėl tuštinasi dažniau nei įprastai.

Dietos pokyčiai

Dietos pakeitimas gali sukelti žarnyno judėjimo pokyčius. Pavyzdžiui, vartojant daugiau skaidulų padeda maistui judėti per virškinimo sistemą. Todėl žmogui, kuris į savo racioną prideda daugiau vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų, gali tekti dažniau tuštintis.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis gali turėti tiesioginės įtakos žmogaus išmatų kiekiui. Gėrimai, kuriuose yra didesnis alkoholio kiekis, gali sulėtinti virškinimo sistemą, o nealkoholiniai – gali paspartinti.

Gėrimai su mažesniu alkoholio kiekiu yra alus ir vynas. Išgėrę šių gėrimų, žmonės gali pastebėti, kad jiems reikia dažniau ar skubiau tuštintis. Šis poveikis turėtų išnykti alkoholiui pasišalinus iš jų sistemos.

Pratimas

A 2017 metų apžvalga rodo, kad žemo intensyvumo pratimai gali sutrumpinti laiką, kurio reikia maistui judėti žarnyne. Tai gali sukelti reguliaresnį žarnyno judėjimą.

Kai kurie žmonės praneša, kad reikia tuštintis fizinės veiklos metu arba iškart po jos. Sunkus pratimas turi didesnį poveikį organizmui ir gali sukelti šie simptomai:

  • viduriavimas
  • skrandžio skausmas
  • pykinimas

Stresas

Stresas gali turėti didelės įtakos žarnyno veiklai ir sveikatai. Tai pagreitėja maisto judėjimas storąja žarna, o nuolatinis stresas gali sukelti poreikį dažniau ištuštinti vidurius.

Žmonės taip pat gali pranešti apie didesnį poreikį naudotis vonios kambariu, jei patiria ūmų stresą ar nerimą. Taip yra dėl kūno žarnų ir smegenų ašies – tinklo, jungiančio centrinę nervų sistemą su virškinimo trakto (GI) nervais. Žarnyno ir smegenų ašis yra atsakinga už „drugelius“, kuriuos žmogus jaučia skrandyje, kai nerimauja.

Viduriavimas

Viduriavimo apibrėžimas yra 3 ar daugiau laisvos, vandeningos išmatos per dieną. Kiti simptomai gali būti:

  • skubiai reikia naudotis vonios kambariu
  • žarnyno judėjimo kontrolės praradimas
  • pilvo skausmas
  • pykinimas

Viduriavimas gali atsirasti dėl virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos. Kai kuriais atvejais tiksli priežastis gali būti neaiški.

Dauguma viduriavimo atvejų turėtų išnykti 4 dienos. Tuo tarpu žmogus turėtų pailsėti ir gerti daug skysčių, kad išvengtų dehidratacijos.

Menstruacijos

Pasak a 2014 m. studija, žmonių dažniau patiria pilvo skausmą ir viduriavimą likus kelioms dienoms iki mėnesinių.

Žmonės, kurie praneša apie emocinius simptomus ir nuovargį prieš menstruacijas arba jų metu, dažniau patyrė kelis GI simptomus. Tyrėjai daro išvadą, kad tai gali būti dėl bendrų smegenų, žarnyno ir hormonų kelių.

Šie simptomai, kuriuos patiria žmonės, paprastai išnyksta pasibaigus mėnesinėms.

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS)

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) yra lėtinis virškinimo trakto sutrikimas, galintis sukelti šiuos simptomus:

  • skrandžio spazmai
  • pilvo pūtimas
  • viduriavimas
  • vidurių užkietėjimas

IBS priežastis neaiški, nors kai kurios galimos priežastys yra:

  • padidėjęs nervų jautrumas žarnyne
  • maistas per greitai arba per lėtai patenka per žarnyną
  • streso
  • genetiniai veiksniai

Bendras maistas IBS sukeliantys veiksniai apima:

  • kofeino
  • pieno produktai
  • gazuoti gėrimai

Maisto netoleravimas

Maisto netoleravimas atsiranda tada, kai žmogus negali tinkamai virškinti tam tikro maisto. Simptomai apima:

  • viduriavimas
  • pilvo skausmas ar diskomfortas
  • pykinimas
  • vėmimas

Kai kurie maisto netoleravimo pavyzdžiai:

  • laktozės netoleravimas, kai žmogus negali suskaidyti piene ir pieno produktuose esančios laktozės

  • fruktozės netoleravimas, kai žmogus negali suskaidyti vaisių cukraus fruktozės

  • ne celiakijos jautrumas glitimui, kai asmuo turi simptomų po to, kai suvartoja glitimo turinčio maisto

Krono liga

Krono liga yra uždegiminė žarnyno liga (IBD), sukelianti lėtinį virškinimo trakto uždegimą.

Simptomai skiriasi kiekvienam asmeniui, iš dalies priklausomai nuo paveiktos virškinimo trakto dalies. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai:

  • skubiai reikia ištuštinti vidurius
  • nepilno žarnyno ištuštinimo jausmas
  • nuolatinis viduriavimas
  • vidurių užkietėjimas
  • kraujavimas iš tiesiosios žarnos
  • pilvo spazmai ir skausmas

Pasak Krono ir kolito fondo, nėra aiškios Krono ligos priežasties, nors gali turėti įtakos genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Gydymas

Dažnesnio tuštinimosi gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei asmuo turi pagrindinę sveikatos būklę, gydytojas turės ją gydyti, kad sumažintų simptomus.

Tačiau žmonėms taip pat gali būti naudingas bendresnis gydymas.

Pavyzdžiui, šios parinktys gali padėti ūminiu viduriavimu:

  • nereceptiniai (OTC) vaistai nuo viduriavimo
  • sporto gėrimai arba rehidratacijos tirpalai, padedantys išvengti dehidratacijos
  • vengti alkoholio, kofeino ir saldiklių
  • vengti riebaus, aštraus ar pieniško maisto

Asmuo, įtaręs, kad dėl savo dietos dažniau tuštinasi, gali norėti vesti maisto dienoraštį. Tai gali padėti jiems atpažinti maisto produktus, kurie gali turėti įtakos jų žarnyno įpročiams. Kai asmuo nustato savo sukeliamus maisto produktus, jie turėtų vengti arba apriboti tų maisto produktų.

Kada kreiptis į gydytoją

Poreikis tuštintis dažniau nei įprastai nebūtinai kelia susirūpinimą. Tačiau asmuo turėtų kreiptis į gydytoją, jei jis patiria bet kurį iš šių sekančius simptomus:

  • pilvo skausmas
  • viduriavimas, kuris trunka ilgiau nei 2 dienas
  • tuštintis 6 ar daugiau kartų per 24 valandas
  • juodos arba kraujo išmatos
  • pykinimas ar vėmimas
  • 102 karščiavimasoF arba didesnis
  • dehidratacijos simptomai

Šie simptomai gali rodyti rimtą pagrindinę medicininę problemą.

Prevencija

Ne visada įmanoma sustabdyti dažnesnio tuštinimosi veiksnius. Tačiau šie patarimai gali padėti sumažinti virškinimo problemų riziką.

Padidėjęs skaidulų suvartojimas

Asmuo, vartojantis daug skaidulų, gali skatinti reguliaresnį tuštinimąsi. Žmonės turėtų valgyti daugiau daržovių, nesmulkintų grūdų ir ankštinių augalų.

Svarbu palaipsniui didinti maistinių skaidulų suvartojimą ir gerti daug vandens. Tai padės išvengti vidurių užkietėjimo.

Streso mažinimas

Žmonėms, kurie patiria streso sukeltų žarnyno problemų, gali būti naudinga tokia veikla:

  • pratimas
  • meditacija
  • atsipalaidavimo terapija
  • kalbėjimo terapija

Geros higienos praktikavimas

Šie patarimai gali sumažinti riziką užsikrėsti bakterijomis ir virusais, kurie gali sukelti skrandžio sutrikimus ir viduriavimą:

  • kruopščiai nusiplaukite rankas po apsilankymo vonios kambaryje

  • kruopščiai nusiplaukite rankas prieš ruošdami ir valgydami
  • kruopščiai iškepkite mėsą
  • vengti dalytis asmeniniais daiktais, tokiais kaip:
    • valgymo reikmenys
    • dantų šepetėliai
    • skustuvai
    • rankšluosčiai

Outlook

Pasikeitus dietai, mankštai ar streso lygiui, žmonėms gali tekti dažniau tuštintis. Tai neturėtų kelti nerimo, jei jie yra sveiki. Paprastai žmogaus tuštinimosi įpročiai turėtų normalizuotis per kelias dienas.

Tačiau žmonės turėtų kreiptis į gydytoją, jei poreikį tuštintis dažniau lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, pilvo skausmas, viduriavimas ar karščiavimas. Tai gali rodyti pagrindinę sveikatos būklę, kurią reikia gydyti.